Lietuvos bioetikos komitetas
Lithuanian Bioethics Committee
Į pradžią
 
English
Vertikalus meniu

 
 

 



 

AR STUDENTŲ ATLIEKAMIEMS TIRIAMIESIEMS DARBAMS REIKIA GAUTI LIETUVOS BIOETIKOS KOMITETO ARBA REGIONINIO BIOMEDICININIŲ TYRIMŲ ETIKOS KOMITETO LEIDIMĄ?

Įprastai studentų atliekami tiriamieji darbai nelaikomi biomedicininiais tyrimais ir jiems netaikomas reikalavimas gauti tyrimų etikos komiteto leidimą. Taip yra dėl to, kad dažniausiai studentų tiriamųjų darbų tikslas nėra sukurti ir tikrinti naujas mokslo hipotezes, generuoti naują mokslinį žinojimą, o įgyti žinių ir įgūdžių, kurie būtini jiems atliekant mokslinius darbus ateityje. Taip pat dauguma studentų dar nėra įgiję teisės ir reikiamos kvalifikacijos būti tyrėjais (t. y., neturi aukštojo išsilavinimo).

Reikalavimus paciento dalyvavimui mokymo procese nustato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 11 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys. Įstatymas nustato, kad įtraukiant pacientą į mokymo procesą sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose mokomi sveikatos priežiūros specialistai, pacientas privalo pasirašytinai susipažinti su jam pateiktomis sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis. Šiose taisyklėse turi būti pažymėta, kad pacientas yra įtraukiamas į mokymo procesą. Laikoma, kad pacientas, pasirašytinai susipažinęs su sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose mokomi sveikatos priežiūros specialistai, vidaus tvarkos taisyklėmis, sutinka, kad jis būtų įtraukiamas į mokymo procesą. Pacientas, nesutinkantis dalyvauti mokymo procese arba nesutinkantis, kad informacija apie jį būtų naudojama mokslo ir mokymo tikslais, tai pareiškia raštu. Jo rašytinis pareiškimas turi būti saugomas paciento medicinos dokumentuose. Todėl tuo atveju, kai pacientas yra pareiškęs nesutikimą dalyvauti mokymo procese, studentai negalėtų naudoti jų sveikatos informacijos (ligos istorijos ar kitų dokumentų), apklausti paciento ar pan. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje taip pat nurodoma, kad naudojant informaciją mokslo ir mokymo tikslais, neturi būti pažeidžiamas paciento asmens privatumas. Paciento medicinos dokumentuose esančios informacijos panaudojimo tvarką mokymo tikslais, užtikrinant asmens privatumo apsaugą, nustato sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje ši informacija saugoma.

Taigi, studentai gali naudoti sveikatos priežiūros įstaigose esančią informaciją apie pacientus ir pacientus apklausti, apžiūrėti ar atlikti tam tikras procedūras savo tiriamųjų darbų tikslais sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta tvarka bei laikantis bendrųjų tyrimų su žmonėmis etikos reikalavimų – informuoti asmenis, gauti jų sutikimą, užtikrinti konfidencialumą, gerbti privatumą ir pan.

Vis dėlto, jei studento tiriamojo darbo idėja ir planas pretenduoja į naujo mokslinio žinojimo generavimą, naujų vertingų hipotezių patikrinimą ir pan., tokiam darbui turėtų vadovauti specialistas, turintis biomedicininių tyrimų patirties ir atitinkantis Mokslo ir studijų įstatymo tyrėjui keliamus kvalifikacijos reikalavimus[1]. Tokiam tyrimui vykdyti reikalingas etikos komiteto leidimas ir taikomi kiti reikalavimai. Primename, kad Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia biomedicininius tyrimus kaip “biomedicinos mokslų hipotezių patikrinimą mokslo tiriamaisiais metodais, kuriuo siekiama plėtoti mokslo žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką”. Veiklai, kuri yra vertinama kaip biomedicininis tyrimas, taikomi šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyti reikalavimai[2].

Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis minėtu Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 27 dalyje pateikiamu tyrėjo apibrėžimu, tyrėju gali būti tik asmuo (studentas) turintis ne žemesnį nei bakalauro išsilavinimą. Tuomet studento, dalyvaujančio biomedicininiame tyrime ir atitinkančio šį kriterijų  vardas, pavardė, studijų kryptis ir kursas galėtų būti nurodomas tyrėjų sąraše, kuris yra Paraiškoje atlikti biomedicininį tyrimą, pateikiamoje norint gauti etikos komiteto leidimą atlikti biomedicininį tyrimą.

Jei studentas dar neturi aukštojo išsilavinimo jis gali dalyvauti kitų tyrėjų vadovaujamame biomedicininiame tyrime, tačiau jam negali būti suteikiamas tyrėjo statusas. Tačiau studento vardas, pavardė, studijų kryptis ir kursas taip pat galėtų būti nurodomi Paraiškoje atlikti biomedicininį tyrimą kitų tyrimą atliekančių asmenų sąraše.



[1] Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 27 dalis apibrėžia tyrėją kaip „aukštąjį išsilavinimą turintį asmenį, plėtojantį pažinimą, konceptualizuojantį ar kuriantį naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projektams“.

[2] Turi būti biomedicininių tyrimų mokslinė ir praktinė vertė; biomedicininio tyrimo negalima pakeisti kitu tyrimu, kurį atliekant žmonės nebūtų tiriami; užtikrinta tiriamojo interesų apsauga ir jo sveikatos informacijos konfidencialumas; gautas asmens sutikimas dalyvauti; turi būti gauti įstatyme nurodytų institucijų dokumentai, suteikiantys teisę atlikti biomedicininį tyrimą.

Normal 0 false false false EN-US X-NONE X-NONE MicrosoftInternetExplorer4

     Paskutinis atnaujinimas: 2019-01-16 10:47:21
 
Adresas:Algirdo g. 31, LT-03219, Vilnius

Tel. (8 5) 212 45 65, faks. (8 5) 260 86 40
El. paštas: lbek@bioetika.sam.lt

Valstybės biudžetinė įstaiga. Duomenys apie Lietuvos bioetikos komitetą kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 188710595

Į viršų 

  © Lietuvos bioetikos komitetas.  Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web.