Lietuvos bioetikos komitetas
Lithuanian Bioethics Committee
Į pradžią
 
English
Vertikalus meniu

 
 

 



 

T U R I N Y S

"CARTA ETHICA"

    Šie Etikos principai priimti Europos psichologų profesionalų asociacijų federacijos (EPPAF) Generalinėje asamblėjoje, vykusioje 1993 m. liepos 9-10 dienomis. Juose pateikiamos federacijai priklausančių asociacijų, kurių profesinės etikos kodeksai turi atsižvelgti į šiuos principus ir jų laikytis, veiklos gairės.

PREAMBULĖ

    Psichologai dirbdami naudojasi tyrinėjimais grindžiamomis svarbiomis ir patikimomis žiniomis. Pasitelkdami tas žinias, jie gali įvairiais atžvilgiais veikti žmonių elgesį. Iš psichologų veiklos sričių minėtinos: tyrinėjimai, mokymas, atestavimas, terapija, konsultavimas ir teismo ekspertizė. Jų veiklos tikslas - plėsti žmonių elgsenos pažinimą ir ten, kur įmanoma, taikyti turimas žinias visuomenės ir individo psichologinei būklei gerinti. Psichologai pripažįsta, kad tiriamajam darbui ir mokymui yra itin svarbi pasisakymo laisvė, jie stengiasi padėti visuomenei išmokti blaiviai vertinti ir pasirinkti.

    Etikos standartų sąvadas iš psichologo reikalauja dinamiškumo ir savarankiškumo, asmeninio įsipareigojimo visą gyvenimą stengtis profesinėje veikloje elgtis etiškai, skatinti etišką studentų, darbuotojų, tanautojų ir, kai įmanoma, kolegų elgesį. Be to, iškilus etinių problemų, prireikus tartis su kitais. Kiekvienas psichologas, remdamasis asmenine patirtimi, privalo stengtis papildyti nacionalinės asociacijos Etikos kodekso vertybes ir normas, tačiau jam nevalia jų laužyti.

    Šie Etikos principai siekia nubrėžti visų situacijų, su kuriomis susiduria profesionalus psichologas, gaires. Kertinis šių principų - visuomenės ir individų, su kuriais psichologas dirba, gerovė. Kiekvieno psichologo asmeninė nuostata yra siekti kuo aukštesnių elgesio standartų. Psichologai gerbia žmogaus ir piliečio teises ir pritaria joms, sąmoningai nedalyvauja negarbingoje diskriminacinėje veikloje ir tokios veiklos neteisina.

BENDRIEJI PRINCIPAI

A principas - kompetencija

    Psichologai stengiasi būti kompetentingi. Jie pripažįsta dalinės kompetencijos ribas ir sąlyginį savo ekspertizių pobūdį. Psichologai teikia tik tas paslaugas ir taiko tik tas technikas, su kuriomis yra išsamiai susipažinę mokydamiesi, treniruodamiesi ar kaupdami patirtį. Jie suvokia, kad žmonių grupėms reikalinga skirtinga kompetencija, priklausanti nuo tų grupių susibūrimo tikslo - pagalbos, mokymo ar tyrinėjimų. Tose srityse, kur dar nėra patvirtintų profesinių standartų, psichologai savo sprendimus grindžia protu. Rūpindamiesi asmenų, su kuriais dirba, gerove, jie imasi reikiamų atsargumo priemonių. Psichologai nuolat kaupia svarbias mokslines ir profesines žinias, susijusias su jų teikiamomis paslaugomis. Jie optimaliai naudojasi priemonėmis, labiausiai atitinkančiomis pagalbos reikalingų asmenų interesus.

B principas - garbingumas

    Psichologai stengiasi, kad psichologijos mokslas, mokymas ir praktika būtų garbingi. Jie su kitais elgiasi sąžiningai, dorai ir pagarbiai. Aptardami ar vertindami kolegų kvalifikaciją, teikiamas paslaugas, veiklos išvadas, honorarus, tyrinėjimus ar mokomąją veiklą, jie nepateikia neteisingų, melagingų ar klaidinančių žinių. Psichologai stengiasi būti kritiški savo pačių pažiūroms, vertybėms, poreikiams, įvertinti ir jų ribotumą ir šių veiksnių poveikį darbui. Jie suvokia savo vaidmenis ir kiek galėdami labiau stengiasi atitikti tiems vaidmenims keliamus reikalavimus. Psichologai vengia nederamų ir potencialiai žalingų dvilypių santykių kaip neetiškų.

C principas - profesinė ir mokslinė atsakomybė

    Psichologai laikosi profesinio elgesio standartų: aiškiai suvokia savo profesinius vaidmenis ir priedermes, tarp jų ir pareigą saugoti konfidencialumą, pripažįsta esą atsakingi už savo elgesį. Darbo metodus renkasi ir prireikus taiko, atsižvelgdami į asmenų, su kuriais dirba, poreikius. Jie konsultuojasi ir bendradarbiauja su kolegomis ir institucijomis, kad kuo geriau pasirūpintų pacientais, klientais ar kitais jų paslaugų recipientais. Psichologo, kaip ir bet kurio kito žmogaus, moralė ir elgesys yra jo asmeninis reikalas, išskyrus tuos atvejus, kai psichologas savo elgesiu kompromituoja save kaip šios profesijos atstovą visuomenės akyse tuo menkindamas pasitikėjimą psichologija ir psichologais. Jie rūpinasi, kad kolegų mokslinė ir profesinė laikysena nesikirstų su Etikos principais. Prireikus psichologai tariasi su kolegomis mėgindami užkirsti kelią neetiškam elgesiui. Jie dalyvauja profesinių asociacijų tyrimuose, susijusiuose su galimais elgesio etikos pažeidimais.

D principas - žmonių teisių ir orumo gerbimas

    Psichologai reiškia deramą pagarbą visų žmonių fundamentalioms teisėms ir orumui. Jie gerbia individo teises į asmeninį gyvenimą, konfidencialumą, apsisprendimą ir autonomiją. Tai nesikerta su psichologų pareigomis bei įstatymais. Pagal galimybes psichologai stengiasi būti jautrūs kultūriniams ir individualiems skirtumams, susijusiems su amžiumi, lytimi, rase, etnine priklausomybe, tautine kilme, religija, seksualine orientacija, negalia, kalba ir socialine bei ekonomine padėtimi. Jie siekia, kad šališkas požiūris, kylantis dėl šių veiksnių, darytų jų darbui minimalų poveikį. Psichologai sąmoningai nedalyvauja diskriminacinėje veikloje ir tokios veiklos neteisina.

E principas - rūpinimasis kitų gerove

    Psichologai turi gerbti savo pacientų ir asmenų, su kuriais bendrauja profesiniu aspektu, integralumą ir gerovę. Savo profesinėje veikloje jie atsižvelgia į pacientų ar klientų, studentų, darbuotojų, tiriamų grupių narių ar kitų su šia veikla susijusių asmenų bei tiriamųjų gyvūnų gerovę. Kilus konfliktui tarp psichologo priedermių ir atodairos, jie mėgina išspręsti šį konfliktą ir savo vaidmenį atlikti atsakingai, vengdami žalos ar stengdamiesi ją kiek įmanoma sumažinti. Psichologai turi būti jautrūs realiems ir jiems priskiriamiems savo ir kitų asmenų galios skirtumams, jie neišnaudoja ir neklaidina žmonių nei palaikydami profesinius santykius, nei jiems pasibaigus.

F principas - socialinė atsakomybė

    Psichologai suvokia savo profesinę ir mokslinę atsakomybę bendruomenei ir visuomenei, kurioje jie dirba ir gyvena. Savo psichologijos žinias jie taiko ir skelbia siekdami gausinti žmonių gerovę ir psichologijos mokslą. Psichologai stengiasi nepiktnaudžiauti savo darbu. Jie skatina įstatymų ir socialinės politikos, tenkinančių savo pacientų klientų ir viešuomenės interesus, raidą.

PROFESINĖ PSICHOLOGO ETIKA

    Psichologas (diplomuotas specialistas ar psichologijos studentas) dirba su žmonėmis, gilinasi į jų vidinį pasaulį, sugebėjimus ir trūkumus, todėl savo darbe turi griežtai laikytis atitinkamų profesinės etikos normų.

    Psichologo gyvenimo būdas neturi kliudyti jam atlikti savo profesinių priedermių, kenkti psichologijos ir psichologų prestižui. Psichologai turi gerbti visuomenės gyvenimo normas ir suprasti, kad jų nesilaikymas gali atsiliepti jų pačių profesiniam kompetentingumui bei kolegų autoritetui. Psichologui privalu išlaikyti aukštą profesinę kompetenciją, suprasti būtinumą nuotat mokytis, tobutintis, perimti ir pritaikyti tai, kas nauja ir perspektyvu jo profesijoje, bei prireikus tartis su kolegomis. Profesiniu bendravimu vadinama bet kuri formali situacija, kai psichologas, bendraudamas su S*, atlieka profesinę veiklą.

1. Psichologas dirbdamas užmezga ir palaiko profesinius santykius su S:

    a) naudoja psichologinius metodus ir instrumentus tik tada, kai pradėtas profesinis bendravimas su S;
    b) individualiai konsultuoja S tiktai tiesiogiai bendraudamas su juo, o ne viešose paskaitose, per laikraščius, žunalus, radiją, TV, paštą ar panašiai;
    c) nepiktnaudžiauja savo psichologinėmis žiniomis privačioje draugijoje;
    d) vengia informuoti apie savo asmeninį gyvenimą S, išskyrus tuos atvejus, kai tai atitinka sąmoningą tikslą, naudingą S;
    e) nepiktnaudžiauja S pasitikėjimu ir galima priklausomybe ir nenaudoja to savo interesų, asmeninės naudos tikslais;
    f) jei paaiškėja, kad psichologo santykiai su S negali išlaikyti profesinio pobūdžio, jis siunčia S pas kitą kompetentingą specialistą.

2. Psichologas informuoja S apie savo darbo galimybes:

    a) pradėjęs profesinį bendravimą, psichologas siekia, kad S suprastų jo tikslą, pobūdį, priemones ir numatomą bendravimo trukmę, išskyrus tuos atvejus, kai tokia informacija trukdo darbui;
    b) informuoja S apie galimybę išlaikyti profesinę paslaptį;
    c) neleidžia S tikėtis kitokios pagalbos, negu ta, kurią jis numato galįs pasiūlyti.

3. Psichologas turi gerbti S asmenybę:

    a) tyrimo metu stengiasi sudaryti tokią situaciją, kad S jaustų, jog bendravimas atitinka jo interesus; pagrindinis principas - kad S bendrautų savo noru;
    b) savo profesinėje veikloje psichologas yra nešališkas, t. y. jis neturi leisti, kad rasiniai, kalbiniai, religiniai arba kiti panašūs veiksniai darytų įtaką jo ir S santykiams;
    c) neprimeta S savo etinių, vertybinių ir panašių normų arba pažiūrų.

4. Psichologas turi stengtis, kad profesinis bendravimas nepadarytų žalos S ir nesuteiktų jam nereikalingų kančių:

    a) nesudaro S tokios situacijos, kuri griautų jo psichinę pusiausvyrą, kol nėra pasiruošta šią pusiausvyrą atkurti;
    b) nenaudoja savo profesinių žinių arba S pažinimo taip, kad pakenktų arba suteiktų jam nereikalingų kančių.

5. Psichologas turi išlaikyti profesinę paslaptį:

    a) saugo profesinę paslaptį ir ypač tai, ką sužino apie S asmeninį gyvenimą ar ligą;
    b) gali suteikti jo saugomą informaciją jos prašantiems asmenims ar institucijoms tik sutikus S arba jam atstovaujančiam asmeniui ar įstaigai. Žmonių kolektyve (gamykloje, mokykloje, ligoninėje ir pan.) dirbantis psichologas paprastai suteikia, jo nuomone, būtiną informaciją asmenims, dalyvaujantiems taikant S tam tikras poveikio priemones, ir šie asmenys taip pat privalo saugoti profesinę paslaptį (kaip ir psichologas);
    c) siekia, kad tyrimo rezultatai etc. būtų patikimai saugomi, nebūtų prieinami pašaliniams asmenims. Su S susijusi medžiaga priklauso įstaigai, kurioje psichologas dirba. Įstaiga privalo pavesti saugoti medžiagą arba psichologui, arba kitam kvalifikuotam, galinčiam paslaptį išsaugoti asmeniui;
    d) vengia ir netiesioginio galimo klinikinių pavyzdžių ar kitos medžiagos, liečiančios konkretų asmenį, atskleidimo. Jei psichologas nėra tikras, kad jo pateikiama informacija pakankamai užmaskuota, jis turi pateikti tik atskirus, sunkiai identifikuojamus faktus arba supažindinti S su medžiaga ir gauti jo sutikimą;
    e) psichologas gali daryti konsultacijos ar terapinio seanso garso ir vaizdo įrašą ar ekspertinį stebėjimą, tik S sutikimu.

6. Psichologas atsižvelgia į taikomų metodų ir savo paties trūkumus:

    a) psichologas savo praktiniame darbe laikosi Lietuvos psichologų sąjungos priimto "Standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamento";
    b) psichologas nustato metodų ir savo asmenybės trūkumus, besisiejančius su sprendžiamais uždaviniais, ir stengiasi kontroliuoti tuos trūkumus, kurie yra jo dispozicijoje;
    c) netaiko metodų, kurie yra tik rengiami arba neatitinka pagrindinių metodologinių reikalavimų, tačiau jei tokių metodų vis dėlto imasi, tai privalo itin atsižvelgti į eksperimentinį jų pobūdį ir nedaryti tokių išvadų, kurių minėti metodai negarantuoja;
    d) netaiko metodų, kurie netinka sprendžiamai problemai: psichologas privalo visada apgalvoti sprendžiamų problemų ir jam žinomų metodų santykį ir parinkti tokius metodus, kurie yra labiausiai adekvatūs;
    e) atsisako pradėti profesinį bendravimą arba taikyti psichologinius metodus, kai nėra būtinų tyrimo ar konsultavimo sąlygų;
    f) netaiko metodų, kurių nėra pakankamai teoriškai ir praktiškai įvaldęs;
    g) nepradeda profesinio bendravimo arba nenaudoja psichologinių metodų, jei paties psichologo emociniai veiksniai gali kliudyti profesionaliai ir etiškai dirbti su S. Psichologas nepradeda profesinio bendravimo, kai:
      - su S susijęs giminystės ryšiais;
      - jaučia antipatiją arba labai stiprų potraukį S;
      - neišspręsti psichologo emociniai konfliktai gali turėti įtakos S.

7. Psichologas turi būti atsakingas ir įžvalgus ką nors pareikšdamas:

    a) pranešdamas tam tikrą informaciją kitiems, numato to padarinius S ir, atsižvelgdamas į tai, turi būti nuovokus ir atsakingas;
    b) neinterpretuoja savo duomenų sąvokomis tos koncepcijos, kuri yra neadekvati jo taikytiems metodams;
    c) surinkęs psichologinio tyrimo medžiagą prireikus pateikia ją ir leidžia vertinti bei daryti išvadas asmenims, kuriuos laiko pakankamai kvalifikuotais;
    d) stengiasi, kad asmeniniai veiksniai, pavyzdžiui, prestižas, specialios ekspektacijos etc., nepaveiktų jo tendencingai S atžvilgiu;
    e) neduoda aprašytų tyrimo duomenų nei pačiam S, nei jo artimiesiems, taip pat asmenims, kurių profesija arba užimama oficiali padėtis neturi nieko bendra su S problemos sprendimu;
    f) neduoda S patarimų pagal medžiagą, kurią gavo ne savo tyrimais; jei tai būtina, pavyzdžiui, mokant ar atsakant raštu į gautus klausimus ir panašiai, psichologo atsakymai turi būti santūrūs;
    g) informaciją visuomenei apie psichologiją, jos metodus, profesinę psichologinę veiklą pateikia taip, kad ji būtų teisingai suprasta ir nedarytų žalos psichologijos mokslui.

8. Psichologas turi siekti, kad psichologinė medžiaga ir technika būtų sutvarkyta, paskirstyta ir saugoma taip, kad būtų naudinga psichologams profesionalams:

    a) pateikdamas savo sukurtą tyrimo metodiką, prideda ir tikslų bei aiškų jos aprašymą;
    b) sudaro kolegoms galimybių susipažinti su jo turima medžiaga, jei tik tam neprieštarauja profesinės, etinės aplinkybės ar autorinės teisės;
    c) rūpinasi, kad psichologinė pagalbinė tyrimo medžiaga būtų prieinama tik profesionalams;
    d) populiarindamas viešai psichologines metodikas ir techniką, nepateikia informacijos, kuri mažintų šių priemonių efektyvumą profesiniame psichologo darbe.

    Būtina psichologo pareiga garantuoti, kad medžiaga tokių psichologinių tyrimų, kuriais remiantis bus daromos išvados apie S protinį išsivystymą ir psichinę sveikatą, nebūtų prieinama pašaliniams asmenims.

9. Psichologas turi gerbti savo kolegas:

    a) jei kyla polemika, kritika turi būti dalykiška ir grindžiama faktais;
    b) pageidautina, kad dalykiška kritika būtų spausdinama profesiniuose leidiniuose.

10. Psichologo atsakomybė:

    a) psichologas atsako už savo darbo su S rezultatus, atliekamų tyrimų rezultatus ir išvadas;
    b) kilus abejonių ar nesutarimų darbovietėje (ar kitose instancijose) dėl psichologo profesinės veiklos, ją vertina Lietuvos psichologų Sąjungos profesinės etikos komisija;
    c) psichologinių paslaugų reklama grindžiama psichologo etikos keliamais reikalavimais.

Profesinė psichologo etika. - Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 1997, p. 3-11 (leidinį parengė: A.Gučas, E.Rimkutė, D.Gailienė)


     Paskutinis atnaujinimas: 2006-12-03 18:11:07
 
Adresas:Algirdo g. 31, LT-03219, Vilnius

Tel. (8 5) 212 45 65, faks. (8 5) 260 86 40
El. paštas: lbek@bioetika.sam.lt

Valstybės biudžetinė įstaiga. Duomenys apie Lietuvos bioetikos komitetą kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 188710595

Į viršų 

  © Lietuvos bioetikos komitetas.  Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web.