Lietuvos bioetikos komitetas
Lithuanian Bioethics Committee
Į pradžią
 
English
Vertikalus meniu



 

KAMIENINIŲ LĄSTELIŲ TYRIMAI

Parengė Eglė Tūzaitė

TURINYS

1. Įvadas
2. Embrioninės kamieninės ląstelės
3. Suaugusiųjų kamieninės ląstelės
4. iPS (indukuotos pluripotentinės ląstelės)
5. Analoginiai kamieninių ląstelių gavimo būdai
6. Kamieninių ląstelių komercializavimas
7. Apibendrinimas


                   
Įvadas

Vienas iš daugiausiai dėmesio pastaraisiais metais susilaukusių mokslo atradimų be jokios abejonės yra  kamieninių ląstelių tyrimai. Kamieninėmis ląstelėmis pagrįsta terapija laikoma naujos medicinos srities -  regeneracinės medicinos  pagrindu [1]. Siekiama  rasti būdus kaip įgalinti patį organizmą atsinaujinti,  atstatyti pažeistus audinius bei organus taip išvengiant cheminių vaistų ar chirurginės intervencijos naudojimo.

Kamieninės ląstelės – nespecializuotos ląstelės, iš kurių  atsiranda visos kitos organizmo ląstelės.
Priklausomai  nuo kamieninių ląstelių  plastiškumo, t.y. nuo to, į kiek ląstelių tipų jos gali diferencijuotis,  šios ląstelės skirstomos į totipotentines, pluripotentines, multipotentines bei  unipotentines [2]. Totipotentinės kamieninės ląstelės yra išskirtinės, kadangi iš jų gali išsivystyti visas organizmas. Šios ląstelės sudaro zigotą. Zigota – tai diploidinė ląstelė susidaranti apvaisinimo metu susijungus dviem lytinėms ląstelėms. Zigotai dalijantis ir augant ląstelių skaičiui  totipotentinės  ląstelės ima specializuotis į pluripotentines ląsteles. Iš  pluripotentinių ląstelių jau gali išsivystyti bet koks organizmo audinys, tačiau iš jų jau nebegali atsirasti visas organizmas. Multipotentines ląstelės gali diferencijuotis į siaurą specializuotų ląstelių spektrą.  Pavyzdžiui, iš homopoetinių (kraujo) kamieninių ląstelių atsiranda skirtingi kraujo ląstelių tipai, o  iš mezenchiminių (kaulų) kamieninių ląstelių atsiranda kaulinio, kremzlinio bei riebalinio audinio ląstelės. Unipotentinės kamieninės ląstelės diferencijuoja tik į vieno tipo ląsteles, kurios slypi konkrečiame audinyje ir padeda atstatyti jo pažeidimus. Tokių ląstelių pavyzdys- odos ląstelės.

Pasitelkiant šias ląsteles tikimasi įveikti neurodegeratyvines Alzheimerio, Huntingtono  bei  Parkinsono ligas [3]. Taip pat pašalinti insulto padarinius [4], padėti akių ligomis sergantiems pacientams [5], išgydyti diabetą [6], išsėtinę  sklerozę [7], cerebrinį paralyžių [8], nevaisingumą [9], net AIDS [10]. Pateikiamos ir dar įspūdingesnės prognozės, jog naudodami kamieninės ląsteles laboratorijoje mokslininkai galės išauginti atskirtus organus – širdį, kepenis, inkstus, plaučius, kurie bus panaudoti transplantacijoms ir taip padės išspręsti itin skaudžią organų trūkumo problemą [11]. Tokio pobūdžio procedūros jau yra pavykę - išauginti ir sėkmingai persodinti trachėjos audiniai  [12]. Be to, iš kamieninių  ląstelių  tokiu pat   būdu tikimasi pavyksiant  gauti ir kraują [13].

Nepaisant to,  kad kamieninių ląstelių tyrimai ypatingai daug vilčių teikianti medicinos sritis, tuo pat metu jie yra ir  itin  aštrių diskusijų, į kurias įsitraukia mokslininkai, bioetikai, teisininkai, filosofai, įvairių religijų atstovai, objektas. Tačiau kalbant šioje srityje egzistuojančius nesutarimus būtina atkreipti dėmesį  į tai, kad  skiriama keletas kamieninių ląstelių tipų  ir su kiekvienu jų yra susijusi savita etinė problematika.

Embrioninės kamieninės ląstelės

Embrioninės kamieninės ląstelės išskiriamos iš ankstyvojoje vystymosi stadijoje esančių (5-7 dienų amžiaus) embrionų. Embrioninės kamieninės ląstelės pasižymi gebėjimu   dalintis neribotą  laiką  bei  virsti bet kuria organizmo ląstele. Jos – pluripotentinės. Pelių bei kitų žinduolių embrioninių ląstelių tyrimai prasidėjo dar septintajame dešimtmetyje, tačiau  apie žmogaus embrioninių ląstelių išskyrimą pirmą kartą pranešta 1998 metais, praėjus 17 metų  po to, kai pavyko išskirti pelių embrionines ląsteles. Pirmasis žmogaus embrionines kamienines ląsteles iš  pagalbinio apvaisinimo metu likusių embrionų išskyrė J.Thomsonas iš Wisconsino universiteto.

Nuslūgus pirmajai entuziazmo susijusio su naujųjų  ,,stebuklingų“ embrioninių kamieninių ląstelių atradimu bangai, atkreiptas dėmesys į šių  ląstelių šaltinį – embrionus bei tai, kad ląstelių gavimo procedūros metu jie žūva. Nuo to laiko visuomenė susiskirstė į dvi  stovyklas: remiančią tolimesnius embrioninių kamieninių ląstelių tyrimus bei teigiančią, jog embrionų sunaikinimas yra neišvengiama auka tam, kad galėtų gyventi kiti. Taip pat kitą, prilyginančią  embrionų sunaikinimą, siekiant iš jų išskirti kamienines ląsteles, gyvybės instrumentalizavimui ir laikančią  šį elgesį nederamu. Šiuo atveju galima kalbėti apie utilitaristinę [14] ir deontologinę [15] etiką.

Kadangi  embrionu laikoma žmogaus vystymosi stadija nuo apvaisinimo momento iki aštuntos nėštumo savaitės, neretai žmonės  mano, jog embrioninės kamieninės ląstelės yra išskiriamos iš abortuotų vaisių. Dėl šios priežasties embrioninių kamieninių ląstelių tyrimai atmetami kaip moraliai nepriimtina veikla. Iš tiesų embrionai tyrimams yra gaunami tik apvaisinimo mėgintuvėlyje būdu (IVF) (nors  šis embrionų gavimo būdas taip pat kelia nemažai diskusijų). Kitaip tariant, embrioninės kamieninės ląstelės yra painiojamos su vaisiaus kamieninėmis ląstelėmis.

Embriono stadija baigiasi praėjus aštuonioms savaitėms po apvaisinimo.  Trijų mėnesių vaisius jau turi susiformavusias visų organų užuomazgas. Jis  vystosi labai greitai, todėl daug kamieninių ląstelių yra visame jo kūnelyje. Iš 5 – 9 savaičių vaisiaus  gautos kamieninės ląstelės laikomos tokiomis pat pluripotentinėmis kaip embrioninės. Vaisiaus kamieninės ląstelės išskirtos tais pačiais metais kaip embrioninės – 1998 metais John Hopkins universiteto mokslininko D.Gearharto. Tačiau, kadangi  vaisiaus kamieninės ląstelės išskiriamos iš abortuotų arba persileidimo metu netektų vaisių, jų ryšys su abortu tokio pobūdžio ląstelių temą savaime paverčia itin jautria. Situaciją apsunkina tai, kad  pasitaiko nuogąstavimų, jog didelis susidomėjimas kamieninėmis ląstelėmis gali paskatinti kriminalinių abortų praktikos atsiradimą, kai abortas daromas specialiai siekiant užsidirbti [16].

Nesutarimai dėl embrioninių kamieninių ląstelių tyrimų pirmiausia kyla dėl to, kad skirtingų pasaulėžiūrų žmonės ne vienodai atsako į klausimą ,,Koks yra embriono moralinis statusas?“  Embriono moralinio statuso problema yra itin susijusi su  tuo, nuo kokio momento  užsimezgusiai gyvybei yra priskiriama  moralinė vertė.

Embriono moralinis statusas  gali būti suprantamas kaip [17]:

1) Embriono moralinis statusas yra lygus  suaugusio žmogaus statusui, todėl jį privaloma gerbti ir saugoti. Embriono sunaikinimas išgaunant ląsteles – nepateisinamas. Žmogaus gyvybė yra vertinga bet kurioje vystymosi stadijoje.

2) Gradualistinis požiūris:  embriono statusas kinta jam vystantis. Embriono statusas neprilygsta vaikų ar suaugusiųjų moraliniam statusui. Embrionas  tėra ,,ląstelių kamuolėlis“ – paprasčiausi kūno audiniai. Embrionui trūksta pagrindinių žmogiškumo savybių: sugebėjimo mąstyti, jausti. Iki 14 dienų po apvaisinimo jis negali būti laikomas individu, nes dar egzistuoja galimybė išsivystyti dvyniams. Tačiau embrionas tuo pat metu nusipelno specialios pagarbos, kadangi jis yra ,,potencialiai žmogus“. Šioji ,,speciali pagarba“ dažniausiai suprantama, kaip draudimas kurti embrionus išskirtinai  tyrimų tikslams. Tokia procedūra laikoma žeminanti žmogaus orumą  bei  sudaiktinanti žmogaus gyvybę.

3) Embriono moralinis statusas priklauso  nuo to, kur embrionas yra. Embriono esančio moters įsčiose statusas pranoksta statusą embriono pradėto IVF būdu ir esančio mėgintuvėlyje. Mėgintuvėlyje esantis embrionas neturi sąlygų virsti žmogiška būtybe.

Įvairiose religijose embriono supratimas taip pat skiriasi. Momentas, nuo kurio embrionas laikomas turinčiu tam tikrą moralinį statusą, paprastai yra siejamas su sielos įėjimo į kūną akimirka.

Romos katalikų teigimu, siela gaunama nuo apvaisinimo. Iš to plaukia įsitikinimas, jog visose žmogaus gyvenimo stadijose jam priklauso vienoda pagarba. Ji negali būti laipsniuojama priklausomai nuo skirtingo organizmo vystimosi etapo.  Todėl negalima sunaikinti embriono tik tam, kad naudos gautų kiti, t.y. visiškai atmetama  utilitaristinė pozicija. Gyvenimas laikomas Dievo dovana ir niekas neturi teisės atimti galimybės gyventi. Embrionų naudojimas medicininiuose tyrimuose laikomas žeminančiu žmogaus orumą [18]. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad krikščionių katalikų bažnyčia pasisako tik prieš embrioninių kamieninių ląstelių tyrimus, bet palaiko ir įvairiai būdais skatina suaugusių kamieninių ląstelių bei iPS tyrimus, pavyzdžiui, rengdama įvairias konferencijas [19].

Judaizme skiriami du pagrindiniai požiūriai į embriono statusą. Remiantis pirmuoju jų,  žmogiškoji gyvybė prasideda keturiasdešimt dienų po apvaisinimo. Tačiau net ir peržengus šią vystymosi ribą vaisius  nelaikomas turintis tokias pat  teises kaip jau gimęs kūdikis. Pagal kitą, griežtesnę poziciją, keturiasdešimties dienų amžiaus vaisiui jau suteikiamas suaugusio žmogaus moralinis statusas. Todėl  nuo šios akimirkos draudžiamas ir abortas. Tačiau abiem atvejais embrioninių kamieninių ląstelių tyrimai leidžiami, nes iki keturiasdešimties dienų žydų teisėje vaisius vis dar neturi  visaverčio moralinio statuso [20]

Musulmonai  taip pat kaip ir žydai  leidžia  embrioninių kamieninių ląstelių tyrimus, kadangi, remiantis Koranu, sielą įeina į kūną, kai vaisius  yra 120 dienų amžiaus. Kituose tekstuose ši riba nustatoma anksčiau – praėjus 40 dienų po apvaisinimo. Tačiau abiem atvejais nurodomu laikotarpiu embriono stadija jau būna pasibaigusi [21]. Nuosaikus požiūris į embrioninių kamieninių ląstelių tyrimus grindžiamas ir tuo, kad islamo religija skatina ieškoti naujų vaistų, gydymo būdų galinčių padėti žmonėms.  Naujų vaistų paieška laikoma religine pareiga (fard kifaya) [22]. Žinoma, religinės bendruomenės viduje šiuo klausimu egzistuoja tam tikrų nesutarimų, bet  nepaisant to musulmoniškos šalys, pavyzdžiui, Iranas [23] sėkmingai vykdo embrioninių kamieninių ląstelių tyrimus.

Nevienareikšmiški kamieninių ląstelių tyrimų vertinimai atsispindi ir skirtingų valstybių teisinėse sistemose. Embrioninių ląstelių tyrimai yra griežtai reglamentuojami. Lietuva priskiriama šalims, kuriose ši tyrimų sritis itin  ribojama. Biomedicininių tyrimų etikos įstatyme nurodoma, kad su embrionais galima atlikti tik klinikinius stebėjimus, t.y., ne invazinius tyrimus [24]. Jokie kiti tyrimai su žmogaus embrionais nėra leidžiami. Taip pat draudžiamas specialus embrionų kūrimas tyrimų tikslams bei embrionų įvežimas  bei išvežimas į/iš Lietuvos teritoriją/teritorijos. Embrioninių kamieninių ląstelių tyrimai taip pat yra visiškai uždrausti Airijoje, Austrijoje, Lenkijoje, o Vokietijoje ir Italijoje tyrimus leidžiama atlikti tik su tomis ląstelių linijomis, kurios buvo išskirtos iki tam tikros datos. Vokietijos atveju, tai -  2007 metų  gegužės 1 d. [25] Daugelyje šalių tyrimai leidžiami tik su IVF metu  nepanaudotais embrionais, pvz., JAV, Suomijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje. Embrioninių kamieninių ląstelių atžvilgiu liberalią politiką taiko, t.y., leidžia naudoti likusius po IVF ir  specialiai sukurtuosius embrionus Švedija, Belgija, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Japonija, P. Korėja.

Tačiau net ir tais atvejais, kai tyrimai su embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis yra leidžiami, brėžiama griežta moralinio pobūdžio skirtis tarp likusių po IVF bei specialiai sukurtų embrionų naudojimo tyrimuose. Pirmasis kamieninių ląstelių gavimo būdas yra vertinamas palankiau negu antras, kuris laikomas ypatingai nehumanišku bei instrumentiškai traktuojančiu gyvybę [26]. Kamieninių ląstelių tyrimo tikslams embrionai kuriami tik tam, kad paaugtų iki būtino ląstelių skaičiaus, o tada iš jų būtų  išskirtos kamieninės ląstelės. Pastebima, kad, jeigu embrioninės kamieninės ląstelės taps plačiai taikomos gydyme, embrionų reiks vis daugiau. Tokiu atveju specialus embrionų kūrimas reikš savitų ,,embrionų fermų“ atsiradimą.

Tuo pat metu atkreipiamas dėmesys į tai, kad po IVF procedūrų likusių nepanaudotų embrionų tolesnis likimas yra didžiulė  problema. Ją galima spręsti keturiais būdais: a) Embrionus ir toliau saugoti, nors pora ir neketina susilaukti daugiau palikuonių; b) Atiduoti  juos  kitoms nevaisingoms poroms ,,įvaikinti“; c) Paaukoti juos kamieninių ląstelių tyrimams; d) Nebesudaryti tinkamų išlikimo sąlygų ir leisti jiems žūti.

Pirmasis variantas dažniausiai  pasirenkamas porų, kurios negali apsispręsti, ką  toliau daryti su likusiais embrionais. Itin mažai šeimų ryžtasi likusių nepanaudotų embrionų problemą spręsti atiduodami  juos kitai pastoti bandančiai porai. Daugeliui žmonių  sunku susitaikyti su mintimi, jog kažkas kitas augins jų biologinį vaiką. Nustatyta, kad poros yra žymiai labiau linkę paaukoti embrionus tyrimams, negu atiduoti juos kitai porai. Manoma, jog  geriau embrionus paaukoti  ir taip prisidėti prie mokslo raidos bei pagelbėti sergantiesiems, negu  jų  paprasčiausiai atsikratyti. Teigiama, kad  tyrimams paaukotų embrionų skaičius metams bėgant nuosekliai didėja [27]. Tačiau JAV veikia judėjimas, kuris skatina įsivaikinti po IVF likusius embrionus [28]. Tokie vaikai vadinami ,,kūdikiais snaigėmis“ (,,snowflake babies“). Šią likutinių embrionų įvaikinimo praktiką būdamas JAV prezidentu ypač rėmė G.Bush [29].

Panašaus pobūdžio moralinė skirtis įvedama tarp jau egzistuojančių bei naujų kamieninių ląstelių linijų. Šių ląstelių naudojimas tyrimuose laikomas mažiau morališkai problemišku  negu naudojantis minėtaisiais dviem būdais. Kadangi jau nebegalima išgelbėti šių linijų išskyrimo metu sunaikintų embrionų, jų naudojimui neprieštaraujama. Šiuo argumentu rėmėsi JAV prezidento G.Busho administracija 2001 m. priimdama nutarimą, kuriuo leidžiama tyrimuose naudoti tik iki 2001 m. išskirtas kamieninių ląstelių linijas. 2009 m. B.Obama šį įstatymą sušvelnino leisdamas tyrimuose pasitelkti ir po IVF likusius embrionus.

Embrioninės kamieninės ląstelės turi ypatingai didelį terapinį potencialą, tačiau kol kas šiomis ląstelėmis pagrįstas gydymas tebėra ikiklinikinėje tyrimų stadijoje.  Tik 2010 metais Amerikos korporacijai Geron leista pradėti pirmuosius legalius bandymus skirtus žmonių kenčiančių nuo stuburo pažeidimų gydymui [30]. Tai – pirmosios fazės tyrimai, kurių metu siekiama nustatyti gydymo saugumą. Taip pat pradėti  tyrimai skirti  geltonosios dėmės degeneracijos gydymo embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis galimybėms įvertinti [31]. Mokslininkai pripažįsta, kad viena  didžiausių problemų yra didelė gydymo embrioninėmis ląstelėmis metu galinčių kilti komplikacijų tikimybė. Suleidus ląstelių į organizmą  visų pirma gresia imuninė transplanto atmetimo reakcija,  kamieninės ląstelės  žmogaus organizme  linkusios paskatinti auglių (teratomų) formavimąsi.

Embrioninių kamieninių ląstelių tyrimų kontekste taip pat svarbios su teisingumu bei resursų skirstymu susijusios problemos. Svarstoma, kam bus prieinamas šis naujasis gydymas, kuris žada būsiantis labai brangus. Ar nenutiks taip, kad juo galės naudotis tik išrinktieji? Kyla klausimas, ar etiškai pateisinama investuoti didžiulius pinigus į gydymą, kuris kol kas tėra teorinis, kai šimtai žmonių šiuo metu negali sau leisti pasinaudoti jau patikrintais gydymo būdais.

Kadangi  embrioninių kamieninių ląstelių tyrimai yra problemiški tiek moraliniu, tiek technologiniu atžvilgiu, vis daugiau dėmesio skiriama suaugusių kamieninių ląstelių pritaikymo gydyme potencialui tirti.

Suaugusiųjų kamieninės ląstelės

Suaugusiųjų kamieninės ląstelės aptinkamos  įvairiuose žmogaus organizmo audiniuose bei organuose: kaulų čiulpuose, odoje, plaukuose, riebaliniame kūno sluoksnyje, smegenyse, kepenyse, širdyje, o taip pat išskiriamos iš virkštelėje esančio kraujo, vaisiaus vandenų, placentos, virškinamojo trakto, net dantų bei plaukų. Šios ląstelės plastiškumu neprilygsta embrioninėms – jos yra labiau specializuotos, t.y. iš jų galima gauti tik keletą ląstelių tipų. Šios ląstelės kitaip negu embrioninės yra ne pluripotentinės, bet multipotentines. Tačiau suaugusiųjų kamieninės ląstelės taip pat pasižymi puikiomis regeneracinėmis  savybėmis. Kamieninių ląstelių dėka davus kraujo, po kurio laiko atsistato įprastas  jo kiekis, nuolatos atsinaujina oda, gyja žaizdos.  Kraujo kamieninių ląstelių  savybės leukemijos gydyme – persodinant kaulų čiulpus naudojamos jau 50 metų.  Be to, suaugusių kamienines ląstelių potencialas gydant akių pažeidimus [32] ar širdies ligas [33] taip pat didelis. Šiuo metu vis labiau populiarėja ,,virkštelių bankai“, kuriuose galima išsaugoti gimusio vaiko virkštelės kraują su jame slypinčiomis kamieninėmis ląstelėmis, kurios, tikimasi, ateityje, kamieninių ląstelių tyrimams pažengus į priekį, vaikui padės apsisaugoti, o, galbūt, išsigydyti nemažai ligų. Kitaip tariant, tai – savitas ,,biologinis draudimas“.

Nepavykstant išspręsti  su embrioninių  kamieninių   ląstelių tyrimais susijusių problemų  suaugusiųjų kamieninės ląstelės, atrodytų, yra geriausia išeitis iš  etiškai prieštaringų  situacijų. Suaugusiųjų kamieninių ląstelių išskyrimo iš žmogaus organizmo metu niekas nenukenčia, todėl jos kartais taip ir vadinamos - ,,etiškos“ ląstelės. Nors suaugusiųjų kamieninių ląstelių  pritaikymo gydymui sritys siauresnės, o gauti didesnį jų kiekį laboratorijos sąlygomis gana sudėtinga, bet vis daugiau dėmesio  skiriama būtent šių kamieninių ląstelių tipo tyrimams, taip siekiant išvengti etiškai kontraversiškų situacijų, kuriose atsiduriama  dirbant su embrioninėmis. Embrioninių kamieninių ląstelių tyrimai susilaukia labai daug visuomenės, politikų, įvairių religinių grupių dėmesio. Be to, jiems sunku gauti finansavimą. Todėl mokslininkai ima daugiau orientuotis į suaugusiųjų kamieninių ląstelių tyrimus, kur jų darbo niekas nevaržys. Esama ir kitos išeities: siekiantys ir toliau dirbti embrioninių kamieninių ląstelių tyrimo srityje dažnai  savo veiklą perkelia į tokias  valstybes kaip Singapūras, Izraelis, Japonija, Anglija, Švedija,  Saudo Arabija, P. Korėja, Indija, Kinija, Belgija – ten, kur šio ląstelių tipo tyrimams sudarytos  palankios  sąlygos. Tačiau pripažįstama, kad kol kas svarbu tirti tiek embrionines, ties suaugusiųjų kamienines ląsteles, kadangi nei pirmo, nei antro tipo ląstelių potencialas dar nėra visiškai atskleistas.

iPS (indukuotos pliuripotentinės ląstelės)

Neabejotinai didžiausias pastarųjų metų kamieninių ląstelių tyrimų srityje padarytas atradimas yra iPS - indukuotos pluripotentinės ląstelės (induced pluripotent stem cell). Apie šių ląstelių išgavimą beveik tuo pat metu pranešė du vienas nuo kito nepriklausomi tyrėjai. 2006 metais Kyoto universitete, Japonijoje Sh.Yamanaka‘os vadovaujamai mokslininkų grupei pirmiesiems pavyko ,,perprogramuoti“ suaugusio žmogaus somatines ląsteles įterpiant į jas specialius genus bei virusus, kad jos įgautų embrioninėms kamieninėms ląstelėms būdingų savybių. Netrukus po to ,,Science“ žurnale straipsnį apie iPS publikavo J.Thomson iš Wisconsino-Madisono universiteto[34].

 iPS atradimas sukėlė kone euforiją, nes manyta atradus būdą kaip gauti embrioninių kamieninių ląstelių savybėmis pasižyminčias ląsteles  nenaudojant embrionų.  Naujosios ląstelės kaip ir embrioninės ląstelės gali  virsti bet kokia organizmo ląstele. iPS atsiradimas etinio pobūdžio diskusijoms susijusioms su embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis suteikė naują kryptį, kadangi jų dėka išvengiama etiškai prieštaringų situacijų kylančių dėl embriono sunaikinimo. Be to, naujoji metodika leidžia apeiti dėl jų riboto plastiškumo atsirandančius suaugusiųjų kamieninių ląstelių trūkumus. iPS galima gauti pasitelkiant nesunkiai iš įvairių šaltinių išskiriamas suaugusiųjų  kamienines ląsteles. Pavyzdžiui, tam puikiai tinka odos [35]  bei riebalų [36] ląstelės.

 iPS  pritaikymo galimybės yra išties didžiulės. Visų pirma, šių ląstelių pagalba būtų išspręsta nemažai eksperimentų su žmonėmis metu kylančių problemų. iPS galėtų būti naudojamos kaip eksperimentų su žmonėmis ir, ypatingai, gyvūnais pakaitalas, kuris leistų daugiau sužinoti apie ligas, jų raidą. Pavyzdžiui, iš Alzheimerio ar Parkinsono liga sergančio žmogaus paėmus šiek tiek odos ląstelių ir pavertus jas nervinėmis ląstelėmis mėgintuvėlyje nebijant pakenkti tyrimo dalyviams galima daryti rizikingus eksperimentus su įvairiais vaistais, atlikti jų toksiškumo tyrimus. Be to,  kadangi ši technologija leidžia gauti žmogui genetiškai identiškas ląsteles, būtų išvengta imuninio atmetimo reakcijos ir atsirastų galimybė surasti  patį tinkamiausią gydymą kiekvienam konkrečiam žmogui, o tai savo ruožtu itin paskatintų personalizuotos medicinos plėtojimąsi.

Tačiau atlikus išsamesnius tyrimus išryškėjo ir nemažai iPS trūkumų. Didžiausia problema susijusi su  naujojo tipo, genetiškai pakeistomis ląstelėmis yra vėžio rizika. iPS sukuriamos naudojant genetines modifikacijas, dėl to žmonių gydyme jas naudoti kol kas pavojinga. Mokslininkai stengiasi rasti būdą, kaip gauti iPS nenaudojant genetinių modifikacijų. Pasiekimai šioje srityje nuteikia optimistiškai, nes jau yra pavykę perprogramuoti somatines ląsteles  be c-Myc retroviruso, kuris ir skatina kancerogeninius procesus [37].

Reikia atkreipti dėmesį į tai, nors iPS yra panašios į embrionines ląsteles, bet tai nereiškia, kad jas galima įvardinti embrioninių kamieninių ląstelių analogu. Tam, kad būtų geriau susipažinta su iPS ypatybėmis būtina ir toliau tirti embrionines kamienines ląsteles. Tik tokiu būdu galima nustatyti, kiek šie du ląstelių tipai tarpusavyje iš tiesų yra panašūs. Tad, bent jau kurį laiką, embrioninių kamieninių ląstelių naudojimo išvengti niekaip nepavyks. Be to, nors iPS suteikia galimybę  išvesti pacientui genetiškai identiškas kamienines ląsteles ir taip pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą  kiekvienam  ligoniui, bet  vargu, ar ši galimybė greitu laiku bus pritaikyta praktiškai - ir visai ne dėl techninių, o dėl finansinių priežasčių.  Ieškoti vaistų idealiai tinkančių vienam konkrečiam žmogui  labai brangu.

Analoginiai kamieninių ląstelių gavimo būdai

-Embrioninių kamieninių ląstelių gavimas iš IVF netinkamų embrionų
Siūloma tyrimams naudoti embrionus, kurie turi defektų ir negali būti panaudoti dirbtiniam apvaisinimui. Tačiau etiniu šios procedūros pateisinamumu  labai abejojama, kadangi embriono sunaikinimo išvengti šiuo atveju vis tiek nepavyksta. 

-Embrioninių kamieninių ląstelių gavimas nesunaikinant embriono
Dar vienas galimas embrioninių kamieninių ląstelių išskyrimo būdas – embrionų biopsija (Blastomere Cell Extraction). Prieš implantuojant embrionus į gimdą jie tiriami dėl genetinių  defektų. Iš embriono išskiriama viena ląstelė ir testuojama, o pats embrionas gali vystytis toliau. Pasitelkus šį embrioninių kamieninių ląstelių gavimo metodą paimtajai ląstelei leidžiama pasidalinti. Tada viena ląstelė panaudojama  genetinių defektų tyrimams, o iš kitos  gaunamos embrioninės kamieninės ląstelės. Tokiu būdu gautos ląstelės visų pirma naudingos pačiam vaikui. Ateičiai galima išsaugoti genetiškai jam idealiai tinkančių ląstelių ir išspręsti  imuninio atmetimo problemą. Tačiau nėra žinoma, koks šios procedūros poveikis vaiko sveikatai gali pasireikšti ateityje. Todėl vargu, ar tokie eksperimentai gali būti laikomi etiškai priimtinais.

-Hibridinių  embrionų  kūrimas  kamieninėms ląstelėms gauti
Vienas prieštaringiausių būdų embrioninėms kamieninėms ląstelėms gauti -  hibridinių embrionų kūrimas. Tokio proceso metu paimama  pelės, karvės, kiaulės ar triušio kiaušialąstė, pašalinama jos genetinė informacija ir į ją įterpiama žmogaus DNR. Elektros impulso pagalba ląstelė priverčiama dalintis ir vėliau iš jos išskiriamos kamieninės ląstelės. Didžioji Britanija yra pirmoji valstybė 2007 metais po ilgų diskusijų   leidusi mokslininkams kurti hibridinius embrionus. Tačiau tokio pobūdžio tyrimai gali būti atliekami tik laikantis griežtų taisyklių: draudžiama leisti tokiems hibridams vystytis  ilgiau negu 14 dienų bei  įsodinti juos į moters gimdą.

Šis embrioninių kamieninių ląstelių būdas patogus tuo, kad išsprendžiama nuolatinio kiaušialąsčių trūkumo tyrimams problema. Be to, iš embrionų, sukurtų naudojant gyvūnų kiaušialąstes su žmogaus, kuris serga Alzheimerio ar kokia nors kita liga DNR,  išskirtos kamieninės ląstelės galėtų būti panaudojamos tiriant ligos vystymosi eigą. Tačiau  pagrindinė šiuo atveju kylanti problema, kad kalbama apie chimerų kūrimą – būtybių, kurios yra dviejų skirtingų rūšių mišinys. Todėl teigiama,  kad tokia veikla yra ,,ėjimas prieš gamtą“ ir žemina žmogaus orumą [38].

- Altered Nuclear Transfer - ANT (pakeistojo branduolio perkėlimas)
Naudojantis ANT metodu dar iki apvaisinimo pašalinamas genas, kuris lemia placentos susiformavimą, todėl užsimezgęs embrionas neturi jokių galimybių kada nors iš tiesų virsti kūdikiu. Būtent iš tokio embriono išskiriamos kamieninės ląstelės. Kitaip tariant, specialiai sukuriamas defektą turintis embrionas, o po to sunaikinamas išgaunant ląsteles. Todėl  šis ląstelių gavimo būdas kritikuojamas kaip etiškai nepateisinamas [39].

-Partenogenezė
Partenogenezė – būdas, kurį pasitelkiant  embrioninės kamieninė ląstelės gaunamos iš neapvaisintos kiaušialąstės. Kiaušialąstės  specialiais būdais priverčiamos dalintis in vitro ir iš jų išskiriamos pliuripotentines ląstelės. Tačiau  šio metodo efektyvumas yra  itin mažas, o tai reiškia, kad  beprasmiškai būtų sunaikinta didelis skaičius kiaušialąsčių [40]. Be to, tokiu būdu gautos ląstelės imunologiškai būtų tinkamos tik kiaušialąsčių donorei. Šiuo atveju itin aktuali kiaušialąsčių donorystės  problema.

Tyrimams reikalingų kiaušialąsčių gavimo būdai sukelia nemažai diskusijų. Kiaušialąstėms paimti reikalinga operacija, kurios metu taikoma narkozė. Tam, kad jų būtų galima vienu metu paimti kuo daugiau, moterys turi vartoti hormoninius preparatus. Visos šios procedūros gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Be to, nesutariama ar dera mokėti už kiaušialąsčių donorystę. Nerimaujama, kad bus imta  išnaudoti itin pažeidžiamas, žemesniesiems socialiniams sluoksniams priklausančias moteris, kurioms kiaušialąsčių donorystė gali atrodyti kaip greitas ir lengvas būdas užsidirbti. Tačiau, jeigu tokia procedūrą moterys siekdamos pakankamai nemažo atlygio ims daryti dažnai, dėl nuolatinio hormonų vartojimo joms gresia vaisingumo problemos,  kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas ar net vėžys. Todėl kyla tinkamo dydžio užmokesčio nustatymo problema. Svarbu, kad jis netaptų netinkama paskata.

-  Somatic cell nuclear  transfer - SCNT ( terapinis klonavimas)
SCNT yra tas pats metodas, kurio pagalba pasaulį išvydo avelė Dolly. Pasitelkiant terapinį klonavimą siekiama išvengti transplanto atmetimo reakcijos, kuri yra viena iš rimčiausių problemų kylančių embrionines kamienines ląsteles suleidus į žmogaus organizmą. Pacientas būtų priverstas vartoti imunosupresantus visą likusį gyvenimą.Todėl siekiama  klonavimo būdu sukurti genetiškai pacientui identišką embrioną ir gydymui panaudoti būtent iš tokio embriono paimtas kamienines ląsteles. Tačiau, nors  terapiniais klonavimas  yra daug žadantis problemos sprendimo būdas, bet, deja, iki šiol pavykęs tik su gyvūnais. Prieš keletą metų kilo nemenkas skandalas paaiškėjus, kad  garsus P.Korėjos mokslininkas Hwang Woo  Suk  melavo tvirtinęs, jog jam sėkmingai pavyko atlikti šią procedūrą [41].

Nepaisant to, kad  terapinis klonavimas padėtų išspręsti imuninio atmetimo problemas, bet sukeltų nemažai etinių. Visų pirma,  klonas būtų kuriamas išskirtinai   kamieninių ląstelių gavimo tikslu. Antra, terapiniam klonavimui taip pat reikia nemažai  neapvaisintų kiaušialąsčių. Todėl šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas ne SCNT metodikos plėtojimui, bet iPS, nes pastarosios ląstelės leidžia pasiekti tų pačių tikslų, kurių siekiama naudojantis SCNT, tačiau tuo pat metu išvengiant embriono sunaikinimo [42].

Kamieninių ląstelių komercializavimas 

Nors kamieninių ląstelių naudojimas gydyme yra daug žadantis, bet tam, kad jis taptų saugus taikyti žmonėms, turi būti atlikta dar nemažai tyrimų. Tačiau daug žmonių  net ir žinodami, ar bent jau nujausdami  gydymą esant pradiniame etape vis tiek veržte veržiasi ji gauti [43]. Kamieninių ląstelių, tiek embrioninių, tiek suaugusiųjų, potencialas milžiniškas – mokslininkai to neneigia, bet tuo pat metu stengiasi numalšinti ir pernelyg didelį žmonių entuziazmą. Žodį ,,gydymas“ kalbant apie kamienines ląsteles kol kas derėtų naudoti labai atsargiai. Tačiau nepaprastai tvirtas įtikėjimas kamieninių  ląstelių galiomis sudaro puikias sąlygas  įvairioms apgavystėms. Ypač lengva manipuliuoti tais, kurie sunkiai serga ir su  kamieninių ląstelių injekcija  sieja paskutines viltis išgyventi. Tokios veiklos apraiškų yra pasitaikę ir Lietuvoje. Dar 2005 metais dėl šių priežasčių į teisėsaugos akiratį pateko ,,Embriotechnologijų centras“.

Viena iš  itin prieštaringų šio centro veiklų buvo pacientų siuntimas  gydymui kamieninėmis ląstelėmis į Novosibirską. Tokia praktika yra pasaulyje itin populiarėjančios naujos verslo šakos ,,kamieninių ląstelių turizmo“ pavyzdys. Žinoma, negalima tvirtinti, kad visose naujo tipo gydymą siūlančiose klinikose klesti apgavystės, tačiau pacientai privalo išsiaiškinti visas įmanomas detales apie kliniką, į kurią vyksta: pasidomėti iš kokių šaltinių gaunamos kamieninės ląstelės jiems bus suleistos, kokios galimos komplikacijos ir, kas sumokėtų už tolimesnį gydymą, jeigu komplikacijų vis dėl to būtų. Neatsargumas  kartais gali kainuoti itin brangiai. Ypatingai plačiai spaudoje nuskambėjo atvejis, kai po kamieninių ląstelių (jam buvo suleistos vaisiaus kamieninių ląstelių) injekcijų kurso atlikto Maskvoje trylikamečiui berniukui iš Izraelio smegenyse bei stubure susiformavo augliai [44]. Panašių atvejų būta ir daugiau:  Tailande atlikto inkstų ligos gydymo kamieninėmis ląstelėmis mirė moteris [45].

Tačiau kamieninių ląstelių komercializavimas taip pat yra paplitęs ir grožio industrijoje. Kamieninės ląstelės suvokiamos kaip jaunystės eleksyras. Paniškos baimės pasenti kankinama šiuolaikinė visuomenė gali būti nesunkiai išnaudojama įvairias ,,stebuklingas“ kamieninių ląstelių terapijas siūlančių šarlatanų. Pavyzdžiui, Rusijoje veikia ne viena grožio klinika, kurioje siūloma tokiu būdu sustabdyti plikimą ar panaikinti raukšles [46]. Be to, iš kamieninių ląstelių išaugintą  riebalinį audinį tikimasi panaudoti krūtų didinimo operacijose [47]. Šios technologijos įvaldymas suteiktų viltį ir  krūties vėžių sergančioms moterims patyrusioms mastektomijos operaciją – kamieninės ląstelės laikomos ir rekonstrukcinės chirurgijos ateitimi. Tokį kamieninių ląstelių savybių pritaikymo būdą atrado japonas  Kotaro Yoshimura, kuris pirmas bandomąsias operacijas atliko  dar 2004 metais. Vis dėlto, nors negalima paneigti, jog grožio specialistai į kamienines ląsteles taip pat deda dideles viltis, bet, vėlgi, kol kas į tokio pobūdžio procedūras vis dar reikėtų žiūrėti atsargiai.

Apibendrinimas

Apie kamienines ląsteles šiandien žinoma išties nemažai. Kaip parodė iPS atradimas, kiekvieną dieną išsiaiškinama vis daugiau su žmogaus organizmu susijusių paslapčių. Tai leidžia tikėtis, kad po kurio laiko kamieninėmis ląstelėmis pagrįsta  terapija taps įprasta bei plačiai paplitusia klinikinės praktikos dalimi. Tam, kad tai virstų realybe, turi būti ir toliau atliekami įvairių kamieninių ląstelių tipų tyrimai.  Tačiau tai tuo pat metu reiškia, kad  dar ilgai nepavyks išvengti būtinybės spręsti su šiais tyrimais susijusias etines problemas. Gali nutikti taip, kad tokio pobūdžio problemų skaičius ne mažės, o tiktai didės. Dėl kamieninių ląstelių tyrimų kylančios diskusijos nurodo į platesnį dėl spartaus naujų biotechnologijų vystymosi atsiradusių problemų spektrą. Todėl visuomenė neišvengiamai turi aiškiai apsibrėžti tikslus, kuriuos mokslo pagalba ji nori pasiekti, o taip pat atsakyti į klausimą, ar kilnaus tikslo siekimas visuomet pateisina priemones, kuriomis šio tikslo siekiama.


↑  Į viršų


Informacijos  šaltiniai

1. Adrian K. K. Teo and Ludovic Vallier. Emerging use of stem cells in regenerative medicine. Biochem. J., 2010, no. 428, p.11–23. <http://www.biochemj.org/bj/428/0011/4280011.pdf>
2. Holland, S., Lebacqz, K., Zoloth, L. (eds.)The Human Embryonic Stem Cell Debate. Cambridge: A Bradford Book, 2001, p.xvii.
3. Lunn JS, Sakowski SA, Hur J, Feldman EL. Stem cell technology for neurodegenerative diseases. Annals of Neurology, vol. 70, no. 3, p.353–361, 2011. <http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/ana.22487/abstract;jsessionid=B4AD71268A53CD3D86C4E7153813FCE2.d01t04>
4.    Stroke patients take part in “milestone” UK trial of stem cell therapy. BMJ 2010;341:c6574. <http://www.bmj.com/highwire/section-pdf/9120/3/1>
5.   Limb, G. A.,  Daniels, J. T. Ocular regeneration by stem cells: present status and future prospects. British Medical Bulletin, 2008, 85 (1): 47-61.
<http://bmb.oxfordjournals.org/content/85/1/47.full.pdf+html>
6. Fändrich F, Ungefroren H. Customized cell-based treatment options to combat autoimmunity and restore beta-cell function in type 1 diabetes mellitus: current protocols and future perspectives. Advances in Experimental Medicine and Biology, 2010, vol. 654, p. 641-665. <http://www.springerlink.com/content/p12v110732622512/>
7.  Stem cell treatments and multiple sclerosis. Editorial. BMJ 2010;340:c1387.
       <http://www.bmj.com/highwire/section-pdf/8909/1/1>
8.  Bartley J, Carroll JE. Stem cell therapy for cerebral palsy. Expert Opinion on Biological Therapy, July 2003, Vol. 3, No. 4 : Pages 541-549
<http://informahealthcare.com/doi/pdf/10.1517/14712598.3.4.541>
9.  Newson, A.,Smajdor, A. Artificial gametes: new paths to parenthood. J Med Ethics, 2005 31: 184 – 186. < http://jme.bmj.com/content/31/3/184.full.html>
10.  Hütter G, Schneider T, Thiel E. Transplantation of selected or transgenic blood stem cells - a future treatment for HIV/AIDS? Journal of the International AIDS Society, 2009 Jun 28;12:10.
11.   From Stem Cells To New Organs: Scientists Cross Threshold In Regenerative Medicine. ScienceDaily, February, 26, 2009.
<http://www.sciencedaily.com/releases/2009/02/090226110657.htm>;
12. Surgeons implant world's first stem cell organ grown in a laboratory: Patient gets an exact replica of his own windpipe. DailyMail. 8th July 2011.
<http://www.dailymail.co.uk/health/article-2012415/Surgeons-implant-worlds-stem-cell-windpipe-grown-lab.html>;
Windpipe transplant success in UK child. BBC, 19 March, 2010. <http://news.bbc.co.uk/2/hi/health/8576493.stm>
13.   Collins, N. Artificial blood could be used within next decade. The Telegraph, 27 Oct 2011.
<http://www.telegraph.co.uk/science/science-news/8850684/Artificial-blood-could-be-used-within-next-decade.html>
14.  History of Utilitarism. Stanford Encyclopedia of Philosophy.
<http://plato.stanford.edu/entries/utilitarianism-history/>
15.    Deontological Ethics. Stanford Encyclopedia of Philosophy.
 <http://plato.stanford.edu/entries/ethics-deontological/>
16.  Parfitt, T.Russian scientists voice concern over ,,stem cell cosmetics“. The Lancet, vol. 365, Issue 9466, 2005, p.1219 – 1220.
17. Huk, K. Therapeutic perspectives of human embryonic stem cell research versus the moral
status of a human embryo – does one have to be compromised for the other? Medicina (Kaunas). 2006;42(2):107-14; Caplan, Arthur; Pasquele, Patrizio. The Art of Medicine: The beginning of the end of the embryo wars. < http://people.umass.edu/kahlstro/164/Apr16-Lancet.pdf>
18. Jono Pauliaus II enciklika ,,Evangelium Vitae”.
<http://www.vatican.va/holy_father/john_paul_ii/encyclicals/documents/hf_jp-ii_enc_25031995_evangelium-vitae_en.html>
19. International Conference. Adult Stem Cells: Science and the Future of Man and Culture. The Vatican. November 9-11, 2011.<http://adultstemcellconference.org/home>
20. Dorff, N.E.Stem Cell Research – A Jewish Perspective. In: Holland, S., Lebacqz, K., Zoloth, L. (eds.)The Human Embryonic Stem Cell Debate. Cambridge: A Bradford Book, 2001, p. 89.
21. Aksoy, S. Making regulations and drawing up legislation in Islamic countries under conditions of uncertainty, with special reference to embryonic stem cell research. J Med Ethics, 2005, no.3, p.399-403. <http://jme.bmj.com/content/31/7/399.full.pdf>
22.   Ilkilic, I.,  Ertin, H. Ethical Aspects of Human Embryonic Stem Cell Research in the Islamic World: Positions and Reflections. Stem Cell Reviews and Reports, vol. 6, no.2, p.151-161. <http://www.springerlink.com/content/h66xr4655rt81111/fulltext.pdf>
23. Aramesh, K. An Islamic View to Stem Cells Research and Cloning: Iran‘s Experience.
The American Journal of Bioethics, 7(2): 62–75, 2007.
<http://www.tandfonline.com/doi/pdf/10.1080/15265160601109697>
24. Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų įstatymas. 2 straipsnis, 2 ir 3 skirsnis.
<http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=310287>
25. Stem Cell Research Around the World.The Pew Forum on Religion and Public Life. ANALYSIS July 17, 2008.
<http://pewforum.org/Science-and-Bioethics/Stem-Cell-Research-Around-the-World.aspx>; What does the law say about human embryonic stem cell research in Europe? EuroStemCell, 29 Mar 2007. <http://www.eurostemcell.org/faq/what-does-law-say-about-human-embryonic-stem-cell-research-europe>;The Hixton Group. An International Consortium on Stem Cells, Ethics and Law.<http://www.hinxtongroup.org/wp_eu_map.html>
26. Devolder, K. Creating  and sacrificing embryos for stem cells. J Med Ethics, 2005, no.31, p. 366 – 370. <http://jme.bmj.com/content/31/6/366.full>
27.  Cohen, C.B. Ethical and Policy Issues Surrounding the Donation of Cryopreserved and Fresh Embryos for Human Embryonic Stem Cell Research. Stem cell reviews and reports, vol.5, no.2, p.116-122, 2009.
      < http://www.springerlink.com/content/970m13169753805n/>
28.   Nightlight Christian Adoption.
<http://www.nightlight.org/adoption-services/snowflakes-embryo/default.aspx>
29.   Belluck, P. From Stem Cell Opponents, an Embryo Crusade. The New York Times. June 2, 2005. < http://www.nytimes.com/2005/06/02/national/02embryo.html?pagewanted=print>
30. Geron Initiates Clinical Trial of Human Embryonic Stem Cell-Based Therapy.
<http://www.geron.com/media/pressview.aspx?id=1235
31.  Sub-retinal Transplantation of hESC Derived RPE(MA09-hRPE)Cells in Patients With Stargardt's Macular Dystrophy.
<http://www.clinicaltrials.gov/ct2/show/NCT01345006?term=ACT+and+human+embryonic&rank=1>
32. Siqueira R.,C. Stem cell therapy for retinal diseases: update. Stem Cell Res Ther. 2011 Dec 29;2(6):50. <www.biomedcentral.com/render/render.asp?arx_id=scrt91&type=pdf>;
33.  Charwat,S. Role of adult bone marrow stem cells in the repair of ischemic myocardium: current state of the art. Exp Hematol. 2008 Jun;36(6):672-80.
<http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0301472X08000416>
34.  Junying Yu et al. Induced Pluripotent Stem Cell Lines Derived from Human Somatic Cells. Science, 318 (5858): 1917-1920. <http://www.sciencemag.org/content/318/5858/1917.full>
35. Baker, M. From skin cell to stem cell. Nature Reports Stem Cells. Nature Reports Stem Cells
Published online: 7 June 2007.
<http://www.nature.com/stemcells/2007/0706/070607/full/stemcells.2007.6.html>
36. Maden, Ch. Cell from fat and moles re-programmed to make stem cells. BioNews, 14 September 2009. <http://www.bionews.org.uk/page_48579.asp>
37. Nakagawa, M. et al.Generation of induced pluripotent stem cells without Myc from mouse and human fibroblasts. Nature Biotechnology, no. 26, 2008, p.101 – 106.
<http://www.nature.com/nbt/journal/v26/n1/pdf/nbt1374.pdf
38. Boniolo, G., Camporesi, S. Fearing a non-existing Minotaur? The ethical challenges of  research on cytoplasmic hybrid embryos. < http://jme.bmj.com/content/34/11/821.full.pdf >
39. Hurlbut, William B.George, Robert P.Grompe, Markus. Seeking Consensus: A Clarification and Defense of Altered Nuclear Transfer. Hastings Center Report, Volume 36, Number 5, September-October, 2006, p. 42-50. <http://muse.jhu.edu/journals/hastings_center_report/toc/hcr36.5.html>
40. Devolder, K. What‘s in a name? Embryos, entities, and ANTities in the stem cell debate.
     <http://jme.bmj.com/content/32/1/43.full>
41.  Cyranoski, D. Korea's stem-cell stars dogged by suspicion of ethical breach. Nature News. Nature, 6 May 2004, vol. 429, no.3. <http://www.nature.com/nature/journal/v429/n6987/pdf/429003a.pdf>
42. Holm, S.Time to reconsider stem cell ethics—the importance of induced pluripotent cells. Med Ethics 2008, no.34, p.63-64.<http://jme.bmj.com/content/34/2/63.full.pdf>
43. Kelland, K.Health experts warn of "stem cell tourism" dangers. Reuters, Sep 1, 2010.
< http://www.reuters.com/article/2010/09/01/us-stemcells-tourism-idUSTRE67U4VK20100901>; Pownall, M. Experts warn against “tourist trap” stem cell therapies. BMJ 2010, vol. 341. <http://www.bmj.com/content/341/bmj.c4772.full>
44. Neergaard, L. Report: Fetal Stem Cells Triger Tumors in Ill Boy. The Jornal Gazette, 18 February, 2009.
<http://www.journalgazette.net/apps/pbcs.dll/article?AID=/20090218/NEWS10/902189853>
45. Shaikh, N. Stem cell therapy damage warns against premature hope for treatments. BioNews. 21 June 2010. <http://www.bionews.org.uk/page_64687.asp>
46. Parfitt, T.Russian scientists voice concern over ,,stem cell cosmetics“. The Lancet, vol. 365, Issue 9466, 2005, p.1219 – 1220. <http://www.sciencemag.org/content/318/5858/1917.full.pdf>
47. Simpson, A. Stem cell therapy 'could offer women natural breast enhancement from stomach fat'. The Telegraph, 29 Mar 2009.
 < http://www.telegraph.co.uk/health/women_shealth/5071926/Stem-cell-therapy-could-offer-women-natural-breast-enhancement-from-stomach-fat.html>

© Lietuvos bioetikos komitetas
Tekste išsakyta nuomonė nėra oficiali Lietuvos bioetikos komiteto pozicija


↑  Į viršų


 


     Paskutinis atnaujinimas: 2013-08-20 11:15:08
 
Adresas: Vilniaus g. 16, LT-01402, Vilnius

Tel.: (8 5) 212 45 65, faks.: (8 5) 260 86 40
El. paštas: lbek@bioetika.sam.lt

Valstybės biudžetinė įstaiga. Duomenys apie Lietuvos bioetikos komitetą kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 188710595

Į viršų 

  © Lietuvos bioetikos komitetas.  Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web.